VDU futbolo komandos kapitonas E. Alimkinas: apie patirtį universitete, studentų pasirengimą ir futbolo ypatumus

2018-ųjų metų pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto futbolo komanda užbaigė pirmąją sezono dalį lauko ir salės varžybose. Apie universiteto futbolo ypatumus, atvykstančius studentus ir įsimintinas pergales pasikalbėjome su komandos senbuviu ir kapitonu Edvinu Alimkinu.
– Edvinai, esate labiausiai patyręs VDU futbolo komandos žaidėjas. Kiek tiksliai metų jau atstovaujate universitetui?
– Jei gerai pamenu, su nedidelėmis pertraukomis universiteto komandoje esu nuo 2008 metų.
– Per tą laiką komandoje spėjo pasikeisti ir žaidėjai, ir treneriai. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, kai komandoje vieni žaidėjai atvyksta, kiti – išvyksta?
– Mūsų universitetas nėra tas, į kurį dažniausiai stoja profesionalūs žaidėjai. Jie verčiau renkasi su sporto ar edukologijos sritimi susietus mokslus. Tad suprantama, kad mūsų universitete studijuojantiems studentams futbolas tik retu atveju būna prioritetas gyvenime.
Sudėtingiausia yra motyvuoti studentus aukoti savo laiką futbolo komandai. Kiekvienas yra skirtingas, kiekvienas turi savo gyvenimą, mokslus, darbus ir kitas veiklas. Tad suprantama, jog studentai turi būti motyvuoti lankyti visas treniruotes, neretai paaukodami savo asmeninį laiką. Jei tos motyvacijos pritrūksta, tada būna prastos kokybės treniruočių procesas. O visa tai galiausiai atsiliepia ir į rezultatus.
– Praėjusių metų pavasarį iškovojote antrąją vietą Klaipėdoje įvykusiame turnyre. Kiek Jums pačiam ir visai universiteto komandai buvo svarbus šis laimėjimas?
– Į šį turnyrą atvykome su nauju treneriu, jaunais, motyvuotais, pergalių ištroškusiais žaidėjais, kuriems prioritetas buvo ne savaitgalio išvyka į pajūrį, o futbolas. Rodėme tikrai gerą žaidimą viso turnyro metu. Ir galbūt daugumai naujų žaidėjų buvo natūralu taip žaidžiant iškovoti medalius. Galbūt jie to ir nesureikšmino. Bet aš asmeniškai mėgavausi kiekvienu pelnytu komandos įvarčiu, kiekviena pergale ir iškovota aukšta pozicija. Man šis pasiekimas buvo labai svarbus, nes per tuos metus, kiek aš esu čia, tokių pergalių buvo vienetai. Aš tai labai vertinu!
– Futbolas universitete išsiskiria tuo, kad jį žaidžiate ir lauke, ir salėje. Kaip vyksta adaptacijos procesas ir kur komanda jaučiasi pranašesnė – lauke ar salėje?
– Yra trys panašūs ir tuo pačiu skirtingi adaptacijos procesai. 1-asis įvyksta rugsėjo mėnesį. Kaip ir minėjote, komandoje žaidėjų rotacija vyksta kiekvienais metais. Kasmet į universitetą ateina nauji studentai. Tad visų pirmą iš tūkstančių įstojusių reikia susirasti žaidžiančius futbolą. Tada juos pritraukti į treniruotes. Treniruočių metu pasirinkti optimaliausią sudėtį, ją paruošti fiziškai ir taktiškai tam, kad galėtume kokybiškai startuoti čempionate. O kur dar visa žaidėjų registracijos dokumentacija… Tad šis procesas yra turbūt pats sudėtingiausias ir kiekvienais metais pats stebiuosi, kaip jis įmanomas, nes visam šiam procesui kasmet turime tik apie dvi savaites. Būtent rugsėjo viduryje prasideda studentų futbolo lyga.
2-asis – tai perėjimas į salės futbolą pasibaigus pirmajam didžiojo futbolo ratui. Problema yra tai, kad futbolas ir futsal yra dvi atskiros ir labai skirtingos sporto šakos. Ne visi žaidėjai gerai žaidžiantys futbolą sugeba gerai žaisti futsalą. Taip pat ne visi lauko futbolo žaidėjai išvis nori žaisti salės futbolą. Čia vėl susiduriama su motyvacijos stoka. Norint iškovoti pergales futsal varžybose, ypatingai svarbus taktinis pasiruošimas joms.
3-asis adaptacijos procesas – sugrįžimas į lauką. Sudėtinga priprasti prie didesnio kamuolio, prie minkštos dangos ir didesnės erdvės. Negana to, į lauko futbolą esame priversti grįžti nepasibaigus salės futbolo sezonams įvairiose lygose. Tad kurį laiką daugumai žaidėjų tenka maišyti dvi sporto šakas vienu metu. O toks šokinėjimas nuo skirtingo kietumo dangos, nuo kamuolio dydžio stipriai padidina traumų riziką.
– Kaip vyksta studentų atrinkinėjimas į komandą. Ar kiekvienas norintis gali prisijungti prie treniruočių?
– Kiekvienas norintis gali išbandyti save treniruočių metu. Treneris iš jų atsirenka pačius stipriausius ir verčiausius dalyvauti rungtynėse.