Oksana Dobrovolskaja / V. Dranginio / LPAK nuotr.
Rugsėjo pradžioje Paryžiuje vykusiose paralimpinėse žaidynėse Lietuvą atstovavo ir VDU absolventė Oksana Dobrovolskaja. 28 metų regos negalią turinčiai disko metikei tai antrosios paralimpinės žaidynės – prieš ketverius metus Tokijuje vykusiose žaidynėse sportininkė užėmė 8 vietą, o šiemet galėjo džiaugtis 5 vieta. Šiuo metu sportininkė ilsisi, bet jau po mėnesio pradės naują sezoną ir rimtą pasiruošimą kitoms žaidynėms – po ketverių metų sportininkė tikisi jau būtinai turėti medalį.
Paralimpietė O. Dobrovolskaja pasakoja, kad jos kelias į sportą nebuvo toks jau paprastas. Iki 10 klasės bendrojo lavinimo mokykloje besimokiusiai merginai, dėl regos sutrikimo atleistai nuo fizinio lavinimo pamokų, sportas atrodė nepasiekiamas. Tačiau kai 10 klasėje ji perėjo mokytis į Vilniuje įsikūrusį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą (LASUC), jai atsivėrė galimybės išbandyti visus centro siūlomus ir regos negalią turinčiam vaikui pritaikytus būrelius ir užsiėmimus. Taip O. Dobrovolskaja galėjo nerti į išsvajotą sportą ir išbandė įvairiausias sporto šakas – plaukimą, stalo tenisą, golfbolą ir lengvąją atletiką.
Baigusi mokyklą, būsima paralimpietė nusprendė kardinaliai keisti savo gyvenimą ir siekti savarankiškumo, todėl priėmė sprendimą išsikraustyti iš ją globojusių ir saugojusių, bet tuo pačiu ir neleidusių kurti savarankiško gyvenimo tėvų namų Vilniuje ir atvykti gyventi į Kauną. Studijoms, kaip draugišką studentams su negalia, ji pasirinko Vytauto Didžiojo universitetą ir Teisės ir finansų bakalauro studijų programą. „Prisiminusi tuos ketverius studijų metus, galiu pasakyti, kad tikrai įsitikinau, jog universitetas yra draugiškas negaliai – nesusidūriau su jokiais dideliais trikdžiais mokytis, dėstytojai į mano prašymus pritaikyti medžiagą ją peržiūrėti kompiuteryje, o taip ir rašyti atsiskaitymus kompiuteriu draugiškai atsižvelgdavo ir išpildydavo. Tad studijų metai praėjo puikiai“, – apie studijas Vytauto Didžiojo universitete pasakoja O. Dobrovolskaja.
Ir studijų metu mergina neapleido sporto, tačiau tai jai buvo labiau laisvalaikio praleidimo būdas, o apie profesionalų sportą O. Dobrovolskaja net nebuvo pagalvojusi: „Tuo metu man jau atrodė, kad praleidau visas savo galimybes, esu per sena.“ Bet baigus studijas merginos kelyje pasitaikė treneris, kuris, įvertinęs jos fizinius duomenis, pasiūlė jai mesti diską sakydamas, kad mergina galėtų būti gera diskininkė. Kaip juokauja pati O. Dobrovolskaja: „Kadangi esu linkusi sutikti su įvairiausiomis avantiūromis, tai sutikau ir su šia.“ Taip po poros mėnesių sportininkė sudalyvavo Aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionate ir užėmė pirmąją vietą. O kitą dieną sulaukė skambučio iš paralimpinio komiteto su pasiūlymu pradėti sportuoti profesionaliai ir ruoštis aukščiausio rango varžyboms.
Oksana Dobrovolskaja / V. Dranginio / LPAK nuotr.
Planavusi tęsti teisės studijas ir stoti į magistrantūrą, O. Dobrovolskaja priėmė sunkų sprendimą keisti visus savo planus ir pasirinkti sportininkės kelią. „Tai buvo vienas iš tokių lemiamų sprendimų, lemiamų taškų mano gyvenime, nuo kurio kardinaliai pasikeitė mano kasdienybė, požiūris, iš tiesų pasikeitė viskas. Atsiėmiau jau nuneštus stoti į magistrantūrą dokumentus ir pradėjau profesionaliai sportuoti, ruoštis varžyboms. Po dviejų metų patekau į Tokijo paralimpines žaidynes“, – apie netikėtai, bet be galo sėkmingai susiklosčiusį kelią pasakoja sportininkė.
Po šių žaidynių, kuriose užėmė 8 vietą, sportininkė pasijuto pasirinkusi teisingai: „Disko metimo rungtyje jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Ir jaučiausi taip gerai, kaip galėčiau kiekvienam palinkėti jaustis, atradus savo sritį.“ Vėliau sekė ilgas darbas, po trijų metų atvedęs O. Dobrovolskają į Paryžiaus paralimpines žaidynes, kuriose užėmė jau 5 vietą.
Paklausta, ko palinkėtų kitiems studentams su negalia (ir be negalios), paralimpietė O. Dobrovolskaja ragino nebijoti bandyti, išdrįsti, turėti pirmus kartus, išbandyti įvairias veiklas: „Nes būtent bandydami mes galime suprasti, kas mums tinka ir patinka. Ir nei amžius, nei negalia, nei lytis nėra kliūtis siekti to, ko trokštame. Tuo įsitikinau savo pavyzdžiu. Buvau save „nurašiusi“, kad esu per sena ir negabi, o ir šiaip nesu kažkoks „talentas“ – viskas, ką man pavyko pasiekti, tai per ilgas darbo valandas. Viskas yra įmanoma, kai tiki, kai degi, kai turi širdyje aistrą ir tikslą, link kurio eini.“
Dobrovolskaja neabejoja, kad viską įmanoma pasiekti. „Mano gyvenimo požiūris yra toks, kad nėra neįmanomų dalykų, yra tik mūsų ribotas suvokimas apie tai, kas įmanoma. Ir jeigu turi tikslą ir imiesi atitinkamų veiksmų, tai ir papildomos motyvacijos nereikia – nes matai prieš savo žvaigždę, kurios sieki. Tad to ir linkiu, atrasti savo žvaigždę, nes ji kiekvienam žmogui skirtinga, ir nebijoti link jos eiti. Jei tik žmogus ras sritį, kurioje jausis geriausiai, tai ir likimas jam padės pasiekti visus išsikeltus tikslus“, – linki paralimpietė ir VDU absolventė O. Dobrovolskaja.
