2018-aisiais metais, po 35 metų pertraukos, Lietuvoje buvo suformuota šalies studentų futbolo rinktinė, kuri tąkart išvyko į tarptautinį turnyrą Ukrainoje. Deja, bet tuomet Vytauto Didžiojo universiteto atstovų komandoje nebuvo.
Tačiau, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos studentų futbolo rinktinė buvo suformuota dar kartą ir varžėsi turnyre, kuris vyko Vilniuje. Šį kartą rinktinės treneriai atkreipė dėmesį į sėkmingą VDU futbolo komandos žaidėjų pasirodymą Lietuvos studentų lygoje ir į rinktinę pakvietė du studentus: Igną Prieskenį bei Martyną Turskį.
Būtent M. Turskis šiuo metu yra VDU futbolo komandos kapitonas bei vienas ryškiausių figūrų tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Industrinės ekologijos magistrantūros pirmo kurso studentas sutiko pasidalinti mintimis apie gautą kvietimą į Lietuvos studentų futbolo rinktinę bei VDU futbolo komandos situaciją.
Martynai, VDU futbolo komandoje žaidi jau penktąjį sezoną. Kaip per šį laiką keitėsi komandos situacija?
Tenka pripažinti, kad pirmuosius dvejus metus komandos situacija buvo tikrai prasta. Treniruotės vykdavo vienos iš mokyklų stadione, o aikštės kokybė buvo itin prasta. Pirmaisiais metais ir rezultatai buvo ganėtinai blogi, studentų lygoje likome paskutiniai, tačiau po to prasidėjo kilimas į viršų.
Antraisiais mano metais komandoje, praktiškai turėjome Lietuvos studentų futbolo lygos medalius savo kišenėje, tačiau paskutinėse rungtynėse iššvaistėme dviejų įvarčių pranašumą ir likome ketvirti. Būtent tada iš esmės ir pasikeitė komandos situacija. Į trenerio postą buvo pakviestas jaunas specialistas Marius Čieliauskas, o taip pat, pradėjome treniruotis Nacionalionės futbolo akademijos stadione. Komandoje stipriai pasikeitė požiūris į darbą.
Treneris vos įpusėjus sezonui turėjo mus palikti, nes gavo kvietimą prisijungti prie Vilniaus „Žalgirio“ trenerių štabo. M. Čieliausko vietą užėmė kitas perspektyvus treneris – Mantas Gintalas, kuris yra aukščiausio lygio profesionalas, komanda labai džiaugiasi jo darbu.
VDU futbolo komanda pastaruosius trejus metus buvo labai arti medalių studentų lygoje, tačiau jų iškovoti niekaip nepavyko. Tavo nuomone, ko pritrūksta iki sėkmės?
Sunku pasakyti. Dažniausiai mūsų problemos išryškėja antroje sezono pusėje. Po vasaros visi susirenkame išsiilgę futbolo ir startuojame galingai, tačiau po žiemos atostogų atsiranda problemų dėl žaidėjų, todėl kartais verčiamės itin siaura rotacija.
Taip pat, reikia suprasti, kad nesame profesionalai ir dauguma turime ir kitus darbus, todėl kartais nepavyksta surinkti pilnos sudėties treniruotėms. Kiti universitetai turi po keturias ar net penkias treniruotes per savaitę, o mes verčiamės su perpus mažiau, tad, turbūt, tai irgi atsiliepia sezono rezulatatuose.
2018-ųjų metų vasarą su VDU futbolo komanda vykote į Europos studentų žaidynes Portugalijoje. Kaip vertini šią patirtį?
Visų pirma, reikia pasidžiaugti, kad futbolo komandai buvo suteikta galimybė išvykti ir pasisemti patirties. Gaila, kad nepavyko pasirodyti sėkmingiau, bet negalėčiau sakyti, jog žaidėme blogai. Iki paskutinių akimirkų kovojome su visais varžovais ir pralaimėdavome vieno įvarčio skirtumu. Tokiuose turnyruose sėkmė yra labai svarbus faktorius ir jei keli epizodai būtų susiklostę mūsų naudai, galėjome pakovoti ir dėl prizinių vietų. Mums pavyko su bronzos medalių laimėtojais, grupių varžybose, sužaisti lygiosiomis.
Praėjusių metų pabaigoje debiutavai Lietuvos studentų futbolo rinktinėje, ką tau asmeniškai reiškia toks įvertinimas?
Tai nebuvo pirmas kartas, kuomet buvau kviečiamas į šią komandą, tačiau 2018-aisiais metais išvyka į Ukrainą turėjau praleisti dėl traumos. Labai smagu, kad treneriai manęs nepamiršo, įvertino bei dar kartą pakvietė į rinktinę. Jaučiu didžiulę garbę atstovaudamas Lietuvą.
Kokius tikslus VDU futbolo komanda kelia likusiam sezonui?
Artimiausias mūsų tikslas – sėkmingai pasirodyti salės futbolo pirmenybėse bei pabandyti žengti į finalus. Gyvename artimiausiomis rungtynėmis ir stengiamės ruoštis joms geriausiai, kiek tik galime. Galite neabejoti, kad į aikštelę mes visada einame tik pergalės.
Lauko futbolo sezoną pradėjome ne itin sėkmingai, tačiau jau pernai įrodėme, kad galime iš esmės pakeisti situaciją. Daug kas priklausys nuo žaidėjų, kurie galimai papildys mūsų komandą po žiemos atostogų. Į komandą nuolat integruojame pagal „Eramus“ programą atvykstančius užsieniečius, o kai kurie jų tampa svarbiausiais komandos žaidėjais. Tikime, kad vis dar galime kovoti dėl medalių.
