Puikų pasirodymą Lietuvos studentų krepšinio lygoje (LSKL) pademonstravusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vaikinų krepšinio komandą jau septynioliktą kartą tapo lygos čempionais. Nors komanda startavo su trylika naujų žaidėjų, o visą sezoną lydėjo nuolatiniai pasikeitimai bei traumos, naujokų demonstruojamas kokybiškas žaidimas ir noras laimėti, atvedė komandą į bendrystę ir pergales. Apie tai, kaip praėjo šis LSKL sezonas, su kokiais iššūkiais teko susidurti, papasakojo komandos treneris Arūnas Juknevičius.
Treneri, sveikinimai komandai ir Jums, tapus Lietuvos Studentų krepšinio lygos čempionais jau septynioliktą kartą. Sakykite, kas padėjo komandą atvesti iki finalo ir iškelti čempionų titulą aukštyn?
Sunku pasakyti. Taip susiklosto, jog kiekvienais metais siekiame pirmosios vietos, retai pralaimime, taip pat šiemet prie komandos prisijungė nauji, geri žaidėjai. Manau, kad šie pagrindiniai dalykai ir lėmė čempionato pergalę, kuri jau tampa lyg tradicija.
Skalėje nuo 1 iki 10, kaip vertintumėte komandos žaidimą šiame sezone?
Patyrėme keletą kluptelėjimų, todėl aukščiausio balo rašyti negalima, bet džiaugiuosi už komandą ir manau, kad pasirodėme labai gerai. Komandos sudėtyje buvo daug pasikeitimų, tai kėlė nerimą, taip pat debiutavo trylika naujų žaidėjų, keletas net nespėjo pasirodyti ant parketo dėl patirtų traumų. Praeitas sezonas buvo atšauktas dėl pandemijos, tad ilga pertrauka komandoje pasijautė: buvo žaidėjų, kurie iki šio sezono net nebuvo treniravęsi kartu ir pirmą kartą susipažino VDU komandoje.
Kuris žaidėjas savo žaidimu Jus nustebino labiausiai?
Savo demonstruojamu žaidimu iš naujokų labiausiai nustebino pirmakursis Dominykas Stenionis. Gaila, jog sezono pradžioje jis patyrė traumą ir negalėjo mums padėti ankščiau, taip pat puikiai žaidė ir Justinas Ramanauskas. Dėl pandemijos ir neįvykusio 2020/2021 LSKL sezono mums ankščiau negalėjo padėti ir tik šiame sezone prisijungė Gytis Nemeikša ir Gabrielius Čelka, Martynas Pocevičius, Titas Matevičius. Komandoje buvo daug debiutantų, kurie paliko gerą įspūdį. Noriu tarti didelį ačiū visiems VDU komandos nariams ir išskirtinai padėkoti Marijui Užupiui, kuris komandai atiduoda daug energijos ir yra pasiruošęs atstovauti VDU toliau.
Lyginant su praėjusiais sezonais, komanda sunkiai prasibrovė į atkrintamąsias rungtynes. Kokios buvo pagrindinės komandos klaidos ir problemos žaidime, kurios apsunkino kelią atkrintamųjų link?
Tarp žaidėjų trūko susikalbėjimo ir ryšio, taip pat komandą nuolat lydėjo traumos, dėl kurių keletas žaidėjų negalėjo debiutuoti. Džiaugiuosi tuo, jog ilgai traumuotas Dominykas Stenionis sezono gale dar spėjo prisijungti prie komandos.
Prieš gerą mėnesį prie komandos prisijungė Justinas Ramanauskas, kuris puikų žaidimą demonstruoja ir Regionų krepšinio lygoje (RKL), o LSKL tapo finalo ketverto naudingiausiu žaidėju. Kiek nustebino ir kokį įspūdį Jums paliko jo žaidimas?
Justino žaidimas pernelyg nenustebino, nes mes jį stebėjome jau seniau: valingas, užsispyręs, gerai ginasi. Tačiau mane nustebino puikus Justino debiutas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), Jonavos „CBet“ komandoje ir rodomas spartus tobulėjimas viso sezono metu. Dabar didelių šuolių nematau, bet progresavimą įžvelgiu. Taipogi, į VDU komandos sudėtį RKL čempionate puikiai įsiliejo ir Martynas Pocevičius, kuris demonstruoja puikų žaidybinį potencialą.
Klaipėdos universiteto komanda iki patekimo į finalą nebuvo pralaimėjusi nei karto. Ar Jus nustebino toks klaipėdiečių žygis ir ką labiausiai akcentavote prieš rungtynes savo komandos žaidėjams?
Klaipėdos komanda nenustebino, nes jie visada sukomplektuoja gerą komandą ir nemažai kartų yra kovoję dėl medalių. Taip pat sudėtyje yra ir Klaipėdos ,,Neptūno“ dublerių, kurie toje komandoje yra užaugę, turi stiprų tarpusavio susižaidimą, susikalbėjimą, kuris pasijautė finalinėje kovoje.
Klaipėdos komanda didžiąją dalį rungtynių pirmavo. Kodėl rungtynių eigą pavyko perlaužti tik ketvirto kėlinio viduryje, o ne rungtynių pradžioje?
Varžovai turi stiprią komandą su porą aukštų talentingų vyrukų, kurie demonstruoja gerą žaidimą. Baudos aikštelėje mus gerokai pranoko: pasispausdavo, jog uždarytų praėjimus, mes nepataikydavome laisvai išsimestų tritaškių, neapsigindavome. Perlaužėme rungtynes trečiojo kėlinio viduryje, kai pradėjome žaisti dviem aukštais gynėjais: Justinu Ramanausku ir Juliumi Liesiu, viską keitėme, apsigynėme. Kitas dalykas prisidėjęs prie lūžio buvo Vitalijus Kozys, pataikęs tris tritaškius iš eilės, varžovai pradėję gintis prie jo agresyviau, mums atvėrė kelią baudos aikštelėje. Trečias dalykas, jog jų žaidėjų rotacija buvo mažesnė negu mūsų: pagrindiniai žaidėjai daug žaidė, pavargo ir galiausiai subyrėjo.
Paskutiniajame ketvirtyje varžovams leidote pelnyti viso labo dešimt taškų, o patys sumetėte net trisdešimt. Kas pasikeitė komandos žaidime, kad varžovai ketvirtajame kėlinyje užstrigo jūsų gynyboje, nors prieš tai didžiąją rungtynių dalį pirmavo?
Kaip ir sakiau pradėjome agresyviau ir energingiau gintis, antroje rungtynių pusėje baudos aikštelėje varžovai taip lengvai taškų neberinko, nuovargį pajuto keli varžovų komandos lyderiai, kuriems vėliau išmesti laisvi metimai nebeįkrito.
Kaip treneriui, kiek Jums pačiam ypatingas šis titulas?
Dėl pandemijos 2020/2021 LSKL sezonas apskritai neįvyko, buvo atšaukti ir kiti studentiški turnyrai, todėl nebuvo nei pergalių, nei prizų, tad pajausti pergalės skonį po dviejų metų pertraukos yra tikrai malonu ir faina.
Parengė Juozas Vaičiukynas, Viešosios komunikacijos 2 kurso studentas
