Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sporto centras parengė interviu su buvusiu Lietuvos rinktinės žaidėju, VDU komandos krepšininku Adu Juškevičiumi. Pokalbio metu Adas papasakojo apie savo pomėgius, karjeros pradžią, sezoną Rusijoje bei pačias įsimintiniausias pergales.
Adai, kaip jūsų vasara? Ką veikiate jos metu?
Kadangi rinktinėje nebežaidžiu, tai atsiranda daugiau laisvo laiko, kurį skiriu šeimai, tėvams, draugams ir kitoms veikloms. Taip pat kiekvieną dieną treniruojuosi, kad palaikyčiau sportinę formą ir nuvažiavęs į Rusiją, jau būčiau pasiruošęs sezonui, tad mano vasarą yra tikrai aktyvi.
Praeitą sezoną žaidėte Rusijoje, Kazio Maksvyčio treniruojamoje Parmos ,,Permės“ komandoje. Kaip vertintumėte praėjusį sezoną? Kokie buvo komandos tikslai ir ar pavyko juos pasiekti?
Mes komandos iškeltus tikslus pasiekėm, bet man asmeniškai nepatiko. Pradėjome gerai, bet po to susirgome virusu. Buvo pirmos sezono rungtynės išvykoje su „CSKA“ jas laimėjome, o vėliau visi susirgome. Kol visi atsigavo po ligos, atidavėme nemažai taškų kitoms komandoms, bet galiausiai pasiekėme galutinį tikslą, kokį kėlė komandos vadovai, bet kaip ir sakiau, aš nebuvau patenkintas.
Per visą savo karjerą esate atstovavęs skirtingoms komandoms: Kauno ,,Triobet“, Kauno ,,Žalgiriui“, Prienų ,,Rūdupio“, Brėmerhafeno „Eisbaren“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Saragosos „Tecnyconta“, Panevėžio „Lietkabelio“, Stambulo „Galatasaray“, Nantero „Nanterre 92“ ir dabar Permės ,,Parmos“ komandoms. Kuris sezonas ir su kuria komanda jums yra įsimintiniausias karjeroje?
Įsimintiniausias sezonas buvo Kauno „Žalgiryje“, kai tuo metu komandą treniravo Joan Plaza ir buvo surinkta tikrai viena geriausių visų laikų komanda su broliais Lavrinovičiais, Rimantu Kaukėnu, Marko Popovič ir kitais žaidėjais. Startas buvo tikrai geras, kol nepradėjo griūti Romanovo bankas ir visi žaidėjai išsilakstė dėl nesumokamų atlyginimų. Visi sezonai Rusijoje labai įsimintini dėl to, nes mes turime labai daug tautiečių šalia, šis faktas prisideda prie gerai demonstruojamo žaidimo, kartu pasiekiame užsibrėžtus tikslus ir žaidžiame taip, kaip komanda dar niekada nežaidė.
Kaip jums pačiam komandos atmosfera? Koks jausmas žaisti žinant, kad komandoje yra ir lietuvių? Ir kaip pats vertinate savo žaidimą praėjusiame sezone?
Vienareikšmiškai, kai žaidi užsienyje ir tavo komandoje yra lietuvių, pritapti ir būti komandoje yra daug lengviau, pats sezonas prabėga greičiau. Labai džiaugiuosi, kad komandoje yra savų, visi kartu gerai jaučiamės, o vertinant sezoną asmeniškai, tai sezonas buvo neblogas, bet jo pabaigoje, per svarbiausias rungtynes, kurių visi laukė, patyriau traumą, dėl to sezono galas, asmeniškai man, gavosi kiek nesėkmingas.
Su VDU komanda esate tapęs Lietuvos studentų krepšinio lygos, Baltijos šalių studentų sporto žaidynių čempionu bei Europos žaidynių nugalėtoju. Kuris titulas ir pergalė jums yra įsimintiniausia? Kaip švęsdavote su komanda, kai tapdavote čempionais?
Įsimintiniausia buvo, kuomet žaisdavome užsienyje, nes užsienio čempionatuose vienoje vietoje būdavo daug krepšininkų, jaunimo. Vykdavo įvairūs renginiai, diskotekos, ten būdavo galima atšvęsti linksmiau. Visi čempionatai, kurie vykdavo užsienyje, mums labiausiai įstrigę, nes ten gaudavome progą, linksmiau pašvęsti ir kartu praleisti laiką.
Kokia buvo atmosfera komandoje? Gal turite kokį nors smagų, išskirtinį ir juokingą prisiminimą iš tų laikų, kai žaidėte VDU komandoje, kurį prisimenate geriausiai?
Visas praleistas laikas su komanda buvo labai geras ir vieną išskirtinį įvykį prisiminti yra labai sunku.
Į kokį žaidėją ar žaidėjus lygiavotės jaunystėje ir dabar?
Niekada neturėjau kažkokio idealo ir vieno žaidėjo išskirti negaliu, visą laiką stengdavausi iš visų žaidėjų kažko pasiimti: tai metimo techniką, driblingą ir kitus dalykus.
Jei dabar turėtumėte pasiimti 5 žaidėjus į Pasaulio čempionatą, ką pasirinktumėte?
Pirmojoje pozicijoje pasiimčiau Mantą Kalnietį, antroje būčiau aš, trečioje Mindaugas Kuzminskas, ketvirtoje Paulius Jankūnas ir penktoje pozicijoje Jonas Valančiūnas.
Kuri pergalė su Lietuvos rinktine jums yra pati įsimintiniausia ir geriausia?
Greičiausiai, tai 2014 metų Pasaulio čempionate, kuomet per plauką nelaimėjome bronzos medalių ir pralaimėjome prancūzams, dėl to visas čempionatas ir buvo toks įsimintinas.
Ar stebite Kauno ,,Žalgirio“ žaidimą Eurolygoje ir Lietuvos krepšinio lygoje? Kaip vertintumėte Kauno ,,Žalgirio“ žaidimą praėjusiame sezone?
Stebiu daugmaž visų komandų pasirodymus, žinoma ir „Žalgirio“. Pernai „Žalgiris“ tikrai nustebino, ypač sezono pradžioje, nesitikėjau, kad komanda pradės žaisti taip gerai, po visų komandoje įvykusių pokyčių, kai išėjo Šarūnas Jasikevičius, kuris buvo pagrindinis visų reikalų motoras komandoje, tad žaidimą vertinčiau tikrai neblogai.
Nemažai žaidėjų turi svajonių ir minčių, kokioje komandoje norėtų pabaigti savo profesionalaus krepšininko karjerą. Ar jūs turite tokią komandą?
Norėčiau savo karjerą pabaigti pas trenerį Virginijų Šeškų. Kai visa „chebra“ jauni žaidėme pas Virginijų, du metus iš eilės su Prienų komandą laimėjome 3 vietą Lietuvos krepšinio lygoje, tuomet jam prižadėjome, kad surinkę tą pačią komandą, pas Virginijų užbaigsim savo karjeras.
Ką mėgstate veikti laisvu laiku ir kuo domitės be krepšinio?
Be krepšinio mėgstu aktyviai leisti laiką su šeima, važinėti dviračiais, domiuosi įvairiais nekilnojamo turto projektais, kur susitinku su įvairiais žmonėmis, kurie turi daug patirties, iš kurių stengiuosi mokytis.
Ir pabaigai, kas jus labiausiai pastūmėjo eiti į priekį ir būti tuo, kuo esate dabar?
Kiek atsimenu, tai didžiulis noras iš savęs. Aišku, nukreipė ir tėvai, kurie suteikė galimybę man treniruotis sporto salėje, krepšinio mokykloje, nuo 10 metų vežiojo mane į treniruotes. Visų pirma, tai manau, kad labai norėjau pats. Kiek atsimenu save, visada turėjau vieną tikslą gyvenime – tapti profesionaliu krepšininku ir nei vienos dienos nenukrypau nuo to tikslo. Prisimenu, kad net vasaromis sau neleisdavau atsikvėpti, visada turėjau mintį, jeigu aš nesitreniruosiu, o kiti treniruosis, jie bus geresni už mane. Visas tas alkis, kad gyvenime būčiau profesionalus krepšininkas ir stūmė mane į priekį.
Interviu parengė Juozas Vaičiukynas.
